A.Anglickienė tuomet juokavo: „Su vyru reikia elgtis kaip su šunimi: duoti palakti, leisti palakstyti ir mylėti“.


Likimo smūgiai A.Anglicką užgriuvo vienas po kito - jam teko ištverti sudėtingą operaciją, verslo bankrotą ir skyrybas. „Kiekvienas gali išgyventi tiek, kiek gali, - mano ką tik iš Palangos gydyklų sugrįžęs 42 metų vyras. - Buvo laikas, kai negalėjau logiškai mąstyti, kai vyravo tik jausmai, ir aš nebūčiau su jumis bendravęs. Šiandien jau galiu kalbėti ir bandyti rasti šiokį tokį atsakymą į kai kuriuos klausimus“.

Pašnekovo manymu, žmogų gydo tik laikas, bet jis gali ir susargdinti.

Žmonės gailisi palikto vyro

Skyrybas, kaip ir ankstesnius likimo smūgius, plungiškis A.Anglickas priima kaip naują jo gyvenimą keičiantį atskaitos tašką. Vyrui dabar atrodo, kad tik reta pora gali kartu išbūti visą gyvenimą. „Manau, kad pasibaigė tie syvai, kai katalikišku požiūriu vyras priklauso žmonai, o žmona - vyrui. Toje kultūrinėje tradicijoje mes nutolome nuo idealaus sakramento. Ir nieko čia nepadarysi.

Jei vienas mūsų būtų nutolęs ir toli nubėgęs, o kitas likęs prisirišęs prie to sakramento, būtų didelė skriauda tik vienam.

Man atrodo, kad mes abu vienodai jaučiam santykių atšalimą ir nutolimą.

Tai nėra nieko malonaus, bet nėra ir nieko tragiška. Žmogus žmogui santuokoje negali pasakyti, kad jis yra tik tavo“, - skyrybų priežastį bandė analizuoti A.Anglickas.

Kodėl vis dėlto daugelis žmonių gailisi ir užjaučia su dviem vaikais paliktą vyrą?

Pašnekovo nuomone, toks visuomenės požiūris susiformavo dėl to, kad Andžela krikščioniškoje tradicijoje atrodo lyg pažeidusi žemaitės moters bei motinos tradiciją ir jos vaizduojamą tipažą.

„Bet ar esamoje situacijoje, kai ji tampa beprasmiška, nekonkreti, kai ateities santykiai darosi neaiškūs ir neapibrėžti, Andžela nėra teisiausia? - bandė pateisinti žmonos poelgį vyras. - Jei šiandien kažkam ir suskauda - vaikams, man ar artimiesiems - jos ryžtas, sėkmė ir pasisekimas visus gali išvesti iš tos krizės į kitą lygmenį“.

Pats jis neparodė ryžto nutraukti pusmetį prieš skyrybas tvyrojusių neapibrėžtų santykių.

Uošvė - svarbi pagalbininkė

Su vienuolikamečiu Gabrieliumi ir devynerių metų Juliumi likusiam tėvui padeda kartu po vienu stogu gyvenanti uošvė Rūta Domarkaitė.

Jaunatviškai atrodanti moteris ne tik padeda prižiūrėti vaikus, bet ir rūpinasi vienoje gyvenamojo namo dalyje įsikūrusio dukters motelio reikalais.

Atvykusias „Lietuvos ryto“ žurnalistes elegantiška moteris maloniai vaišino kava ir arbata bei džiovintais vaisiais. „Mes, trys vyrai, be uošvės pagalbos neišsiverstume, o namai tikriausiai sugriūtų. Ji man ne trukdo, o tik padeda, - pripažino A.Anglickas. - Uošvė ne tik dirba visus moteriškus darbus, bet ir sistemingiau nei aš auklėja vaikus“.